Tirpiklis yra medžiaga, galinti ištirpinti kitas medžiagas ir dažniausiai naudojamas cheminiuose eksperimentuose ir pramoninėje gamyboje. Jis išsklaido kitas medžiagas (tirpias) savyje per tarpmolekulines jėgas, sudarydama tirpalą. Yra daugybė skirtingų tirpiklių rūšių, kurių kiekvienas turi savo unikalias savybes ir naudojimą.
Bet koks skystis, galintis ištirpinti kitas medžiagas, jei jis gali sudaryti vienodą tirpalą, gali būti vadinamas „tirpikliu“. Pavyzdžiui, vanduo yra dažnas tirpiklis, tačiau jo tirpumas skiriasi nuo organinių tirpiklių. Siauresne prasme organiniai tirpikliai yra skysčiai, kurie gali ištirpinti kietąsias medžiagas į kitas struktūras, nekeisdami jų savybių.
Pramoninėje programoje rašaluose ir dangose dažnai naudojami lakieji organiniai tirpikliai. Pagrindinė šių tirpiklių funkcija yra reguliuoti ir valdyti dangos klampumą, užtikrinant tinkamą klampumą formuojant plėvelę. Tirpiklio pasirinkimas ir tinkamas kiekis tiesiogiai turi įtakos dangos sklandumui ir džiovinimo greičiui.